Geoterminis šildymas - tai vis labiau populiarėjanti būsto šildymo sistema, pasižyminti savo ekologiškumu ir eksplotavimo taupumu.

Žemės šiluma išgaunama keliais būdais, gali būti naudojama paviršinio grunto šiluma. Suklojamas reikiamas vamzdžių kiekis 1,5-1,7m gylyje, kur cirkuliuojantis etilenglikolis (neužšąlantis skystis) paima grunto šilumą. Naudojama grunte susikaupusi saulės energija. Vamzdžiui vidutniškai reikia 200 - 450 kvadratinių metrų ploto sklypo. Iš dirvos sluoksnio paimama šiluma nedaro jokio poveikio augalijai ir aplinkai.

Antras būdas - imti šilumą iš gręžinių. Toks būdas naudojamas jei sklypas yra mažas, arba reljefas neleidžia įrengti kitokio (paviršinio, oro, vandens) kolektoriaus, tuomet yra rekomenduojama imti gręžinio šilumą. Tokiu atveju sklype išgręžiamas gręžinys ar keli gręžiniai (reikia įvertinti namo plotą). Gręžiant gręžinį yra galimi keli jo panaudojimo šilumai išgauti variantai:

Sumontuoti vamzdyną gręžinyje. Tokiu atveju sukuriama uždara sistema kuria cirkuliuoja etilenglikolis. Kuo didesnis gręžinio gylis, tuo aukštesnė vandens temperatūra jame, tuo didesnis efektyvumas išgaunant šilumą. įdomus straipsnis apie šiluminės energijos perspektyvas. Gręžinio gylis priklauso nuo hidrogeologinių sąlygė ir reikalaujamo šilumos kiekio. Kaikurios šilumos siurblius parduodančios įmonės rekomenduoja įrengti geoterminius gręžinius ne mažesnio gylio, kaip 40 metrų. Seklesnių gręžinių efektyvumas gali nepateisinti.

Kiekvienu atveju įrengiant geoterminį gręžinį reiktų pasitarti su šilumos siurblį įrengsiančia įstaiga. Technologijos greitai keičiasi ir skaičiai kiekvienam šilumos siurbliui gali būti skirtingi.

Kitas būdas, kai šiluma paimama ne iš grunto - tai šiluma iš vandens cirkuliuojančio tarp dviejų gręžinių (eksploatacinio ir sugeriančio) vandens. Tai tokie patys gręžiniai vandeniui, bet jiems atskiras projektas nereikalingas.